Prieš keletą savaičių pasaulio žiniasklaida bandė daužyti naujosios Kembridžo kunigaikštienės, būsimosios Anglijos karalienės Keitės Midlton krištolinę kurpaitę: kas gi bus, jei gražioji pora išsiskirs – juk jie nepasirašę vedybinės sutarties. Ar nepasinaudos gražioji Pelenė princo pasitikėjimu ir nepabėgs su puse karalystės? Kas yra ta priešvedybinė sutartis ir su kuo ji valgoma? Ar nelieka po jos kartaus skonio burnoje?
Vedybinių sutarčių sudarymo paslaugą teikia kone kiekviena rimtesnė advokatų kontora. Yra dvi tokios sutarties rūšys, priešvedybinė ir povedybinė, priklausomai nuo to, kada sutartis sudaryta. Sutartis Lietuvoje gali sudaryti tiktai pilnamečiai, veiksnūs asmenys, esantys priešingos lyties ir nesusieti artimos giminystės. Asmenų pasirinkta advokatų kontora gali porai patarti, kokios sutarties sąlygos būtų optimaliausios abiems – ar po santuokos anksčiau įgytas turtas tampa bendra nuosavybe, ar lieka asmenine.
Vedybinėse sutartyse taip pat galima nustatyti šeimos narių teisės ir pareigas, susijusias su turtu – išlaidos, kas už ką moka, kas ką gali žinoti, ko negali. Nurodytas teises ir pareigas galima apriboti laiko terminais, pavyzdžiui, tam tikru amžiumi, vaiko gimimu. Advokatų kontora padės pasirinkti geriausią variantą. Visgi, saugus finansinis gyvenmimas neretai sukelia emocinių nepatogumų.
Dažnas į vedybines sutartis žiūri kaip į skyrybų pranašystę, o advokatas ar advokatų kontora, prisiėmusi tvarkyti šį reikalą, laikomi Judais, meilę parduodančiais už finansines garantijas. Išankstinis turto pasidalijimas galimos nesėkmės atveju neatrodo romantiškai, tačiau šiais laikais, kai skiriasi kone kasantra pora, vedybinės sutartys tampa norma bei logišku sprendimu. Juk kartais ir Pelenių kurpaitės dūžta, o princų žirgai krenta.
