Trumpai apie tyčinį įmonių bankrotą

Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu – bankrotas yra apibūdinamas kaip nemokios įmonės būsena, kuomet teisme įmonei yra iškelta bankrotto byla arba įmonėje kreditoriai vykdo bankroto prpcedūras ne teimine tvarka.

Įmonių bankroto įstatymas, per pastaruosius 20 metų buvo pakeistas daugybę kartų, taip pat ne vieną kartą redaguotas. Visa tai parodo ne ką kitą, kaip tai, jog mūsų šalies ekonomika yra nestabili. Didžioji dalis verslininkų yra įsitikinę, jog atidėliojant bankroto bylą yra įmamona išvengti socialinių faktorių aštrėjimo. Ypač tuo atveju, jei ties bankroto riba atsiduria stambios įmonės.

Vis dėlto, ne visuomet bankrotas yra toks jau nekaltas įvykis, rodantis vien tik įmonės žlugimą – tai pasakys kiekvienas patyręs advokatas. Kartais , siekdami išsisukti nuo įvairių įsipareigojimų, o taip pat nelegaliai pasipelnyti, įmonių savininkai bankrotą inscenizuoja, tiksliau tariant, sukelia tyčinį įmonės bankrotą.

Teismas, kuris nagrinėja bankroto bylą, gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu yra nustatyti požymiai, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė ar nepasiteisinusi rizika, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai ar neveikimas, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

Jeigu teismas nustato tyčinį įmonės bankrotą, įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, kurie buvo sudaryti  5 metų laikotarpyje iki bankroto bylos iškėlimo, taip pat bankroto administratorius turi pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir  galėjusių turėti įtakos įmonės negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Jei teismui pripažįsta įmonės bankrotą tyčiniu, gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamo bankroto. Tiesa, tokiu atveju, atstovauti šio pobūdžio byloje pasiryžta ne kiekviena advokatų kontora. Reikėtų atkreipti dėmesį, jog skirtingose advokatų kontorose, skiriasi ir teikiamosteisinės paslaugos (tiksliau jų pobūdis). Tokiu atveju kreiptis reikėtų į verslo teisę atstovaujančius advokatus.

Trumpai apie skolų išieškojimą

Kartais dėl tam tikrų priežasčių susigrąžinti skolą tampa itin sunku, tai patvirtins beveik kiekvienas susidūręs su skolininkais. Jei suma maža – skolininkas ją dažnai pamiršta, tuo tarpu jei suma didelė – skolininkas dažnu atveju negali jos grąžinti dėl prastos finansinės padėties. Jei su skolininku tartis geruoju nebeišeina, lieka bene vienintelis ir dažnu atveju ne itin malonus būdas atgauti pinigus – tai skolų išieškojimas.

Kartais atsitinka ir taip, jog skolininkas dingsta kaip į vandenį – nekelia telefono ragelio, neatsako į žinutes ir t.t. Situacija atrodytų beviltiška, tačiau bet kurie patyrę advokatai Jums pasakys, jog skolininko nebuvimas netrukdo skolos išieškojimo procesui. Jei skolinikas turi Lietuvoje realizuoto turto, tuomet skolos išieškojimas gali būti vykdomas ir jam pačiam nedalyvaujant.

Skolos gali būti išieškomos keliais būdais – ikiteisminiu ir teisminiu būduIkiteisminis procesas pagrinde susideda iš derybų su skolininku dėl skolos grąžinimo terminų bei sąlygų. Deja, tačiau skolininkai ne visuomet yra toki geranoriški ir skolą išieškoti šiuo būdu gali tapti sunku. Jei skolos išieškoti ikiteisminiu būdu nepavyksta, tuomet tenka imtis teisminio skolos išieškojimo. Tokiu atveju būna taikomos ir įvairios priverstinio pobūdžio priemonės, tokios kaip išieškojimas iš skolininko lėšų ar turto, bei piniginių sumų, bei kitos panašios priemonės.

Vis dėlto, nereikėtų pradėti skolos išieškojimo proceso be nuodugnesnės teisinės konsultacijos (tokios teisinės paslaugos yra teikiamos visose advokatų kontorose).  Pasitarę su profesionaliu teisininku galbūt rasite kitą išeitį, būdą kaip susigrąžinti skolas ne tokiu ilgu ir varginančiu keliu kaip skolos išieškojimas.

Apiet teisinius terminus

Ankstesniuose straipsniuose aptarėme, kokios yra teisinės paslaugos, kam reikalingos teisinės konsultacijos, advokatai ir t.t. Šį kartą pamėginsime trumpai panagrinėti teisinius terminus ir išsiaiškinti, kas yra teisės aktas bei kokios būna jų rūšys.

Tiek žiniasklaidos, tiek kitų visuomenės informavimo priemonių dėka, terminą “teisės aktas” girdime labai dažnai. Tačiau nors terminas ir yra dažnai vartojamas, jo reikšmę žinome ne visi. Pats terminas dažnu atveju yra prilyginamas įstatymui. Tame yra dalis tiesos, tačiau tai nėra galutinė ir pilna termino „teisės aktas“ reikšmė.

Taigi, visų pirma, teisės aktas yra oficialus bei teisiškai reikšmingas dokumentas. Pagal tai, kokio pobūdžio normos yra nustatomos teisės akte, šis aktas gali būti norminiu arba individualiu. Norminis teisės aktas yra toks teisės aktas, kuris nustato tam tikras elgesio taisykles, skirtas tam tikrai subjektų grupei (ši grupė nėra apibūdinta individualiais požymiais). Taigi, iš čia matome, jo norminiams teisės aktams yra priskiriamas ir įstatymas.

Tuo tarpu toks teisės aktas, kuris yra „vienkartinio pritaikymo“ bei skirtas konkrečiam subjektui (arba individualiais požymiais apibūdintai subjektų grupei) yra laikomas individualiu teisės aktu. Individualiems teisės aktams yra priskiriamas teismo sprendimas, nutartis.